mokytoju stresas

 

Verslas, suinteresuotas pasiekti kuo geresnių rezultatų, darbuotojų savijautą, emocinį saugumą, motyvaciją tyrinėja jau seniai, o sėkmingos įmonės investuoja nemažas sumas, tam, kad darbuotojai jaustųsi laimingi. Štai tokie gigantai kaip Google stengiasi sukurti kuo geresnes sąlygas, nes kuo darbuotojai laimingesni, atsipalaidavę, tuo ir jų darbo rezultatai geresni. Ar tokią taisyklę galima pritaikyti ir mokykloms? Mes neretai vertiname, kad vienas ar kitas mokytojas yra puikūs specialistai, jie gerai išmoko mokinius. Tuo tarpu kitą mokytoją vertiname blogiau, nes jo mokiniai blogiau išlaiko egzaminus. Tačiau ar mokiniai pasiekia blogesnių rezultatų, nes juos mokantis mokytojas yra blogas darbuotojas? O gal jis puikus darbuotojas, tik blogai jaučiasi?

Pozityvi ir toksiška mokyklos aplinka – taip aiškiai mokyklose vyraujančią atmosferą skirsto Viskonsino-Madisono Universiteto profesorius Kentas D. Petersonas. Ir toksiška mokyklos aplinka nuo pozityvios skiriasi kaip naktis nuo dienos. Anot profesoriaus, toksiškoje mokyklos aplinkoje dirbantys mokytojai dažai yra konfliktuojantys, pesimistiškai vertina mokinių galimybes pasiekti gerų rezultatų, o aplinka yra persisunkusi negatyvių minčių. Jei pozityvioje mokyklos aplinkoje administracijos darbuotojai ir mokytojai tiki savo galimybėmis pasiekti užsibrėžtų tikslų, tai toksiškoje mokyklos aplinkoje dirbantys darbuotojai neturi tokių galimybių. Mokyklose vyraujanti atmosfera daro milžinišką įtaką mokytojų ir kitų darbuotojų tobulėjimui. Aplinka keičia mokytojų požiūrį į profesinį tobulėjimą. Jei mokytojams tenka dirbti toksiškoje aplinkoje, atitinkamai kinta ir jų noras tobulinti mokymo metodus, semtis naujų žinių kursuose ar skaitant profesinę literatūrą.

Darbinė aplinka stipriai įtakoja mokytojų darbą, o tai taip pat įtakoja ir mokinių rezultatus. 2011 metais Sveikatos ir socialinio elgesio žurnale (angl. Journal of Health and Social Behavior) pristatyto tyrimo rezultatai nepalieka abejonių – mokinius neigiamai veikia mokytojų patiriamas stresas.

Susierzinę, persidirbę ir kolegų negerbiami mokytojai dažnai yra mažiau kantrūs pamokų metu, todėl mokiniams perduodamas tas pats mokytojų jaučiamas stresas. Mokiniai, jausdami, kad mokytojas jų nepalaiko, dažniau elgiasi netinkamai. Iš tiesų, mokytojų nerimas ir stresas dėl darbe egzistuojančių problemų netiesiogiai persiduoda mokiniams kasdienėse situacijose. Lygiai taip pat, kaip negatyvi darbo aplinka veikia darbuotojus, taip pat ir negatyvi ir slogi mokymosi aplinka veikia mokinius ir jų rezultatus. Ypač negatyvų poveikį mokinių rezultatams turi tokia mokymosi aplinka, kurioje mokytojai jaučiasi negerbiami savo kolegų. Blogos nuotaikos ir dvasinės būsenos kankinami mokytojai gali jausti mažesnį poreikį tobulinti savo mokymo metodus, ieškoti naujų idėjų ir todėl negali sukurti teigiamos mokymosi aplinkos mokiniams. Pavyzdžiui, mokytojai, kurie nejaučia savo kolegų palaikymo ir pagarbos, netenka labai svarbios tobulėjimo galimybės – tai konsultacijų su kolegomis. Iškilus sudėtingai situacijai, svarbiems klausimams toks mokytojas nesikreips pagalbos, neklaus kolegų patarimų ir patirčių, todėl greičiausiai problemos visiškai nespręs.

Mokytojams yra itin svarbu jausti mokyklos administracijos ir kolegų palaikymą tam, kad jie galėtų sukurti mokymosi aplinką, kurioje mokiniai jaustųsi gerai. Jei mokytojai jaučiasi negerbiami ir patiria nuolatinį stresą, tokie jausmai gali persiduoti ir mokiniams. Nors šio tyrimo rezultatai atspindi tik pirmokų situaciją, tyrėjai neabejoja, kad panašūs rezultatai būtų ištyrus ir vyresnius mokinius. Žinant, kaip mokytojų patiriamas stresas, nepasitenkinimas darbe vyraujančia aplinka veikia mokinius, būtina aktyviai ir atsakingai kalbėti apie mokyklos aplinkos gerinimą tiek mokytojams, tiek mokiniams.

Tyrimas:

Classroom Learning Environments and the Mental Health of First Grade Children, Melissa A. Milkie, Catharine H. Warner