pervargimasTurbūt nieko nestebina teiginys, kad mokytojų darbas yra viena iš penkių labiausiai stresą sukeliančių specialybių. Vos per vieną mokytojavimo valandą mokytojams tenka pakeisti daugybę vaidmenų: slaugė, auklė, patarėja, administratorė, skundų išklausytoja ir mokytoja. Jau pirmais mokytojavimo metais dauguma mokytojų pastebi, kad mokyti vaikus ir valdyti klasę yra vienas lengvesnių darbų. O įvairiausi susirinkimai, laiko limitai įvairiems dokumentams užpildyti gali ne vieną mokytoją privesti prie visiško pervargimo. Kaip to išvengti? Mokytojams patariama išbandyti žemiau išvardytus metodus, kurie padės atsipalaiduoti kasdieniame darbe ir stipriai pagerinti savijautą pamokų metu ir laisvalaikiu.



Mokytojai gali prašyti pagalbos. Nors daugeliui atrodo sunku paprašyti kitų pagalbos, todėl jie viską stengiasi išsiaiškinti ir padaryti patys, užuot paprašę pagalbos ir paaiškinimo, kaip tai padaryti. Nuo mažų darbelių iki didelių darbų – visada galima paprašyti pagalbos ir taip sutaupyti laiko, kurį galima skirti pasiruošimui pamokoms. Mokinių tėvai, kolegos, draugai ir mokinai gali padėti atlikti smulkius darbus, kurie užima daug vertingo laiko. Ruošiantis šventėms, kurių metu rodomi įvairiausi vaidinimai, reikalauja daug pasiruošimo, dekoracijų, kostiumų ir t.t. Paprašykite tėvų pagalbos, mokiniai gali padėti atlikti didžiulę darbo dalį. Tai tik vienas pavyzdys, kada mokytojai gali pasinaudoti kitų pagalba ir sutaupyti daug laiko.

Nereikia rūpintis dėl smulkmenų. Šis patarimas yra vienas svarbiausių patarimų ir jo patariama laikytis visur ir visada. Daug mokytojų nori, kad jų klasė atrodytų tobulai, kad jų užrašų knygos būtų idealios ir visi papuošimai mokyklos šventei būtų atlikti nepriekaištingai. Tačiau ne viskas gali būti atlikta milimetrų tikslumu. Kartais reikia atsipalaiduoti ir daryti tik tai, kas yra būtina puikiam mokymo procesui ir nuostabioms pamokoms. Kartais tiesiog reikia nekreipti dėmesio į atsilenkusį plakato kampą ar netiesią liniją ant lentos, o susikoncentruoti ties tikrai svarbiais dalykais.

Nereikia būti mokytoju pasibaigus pamokoms ar namie. Mokytojai nepastebėdami išsineša mokytojų įpročius už mokyklos ribų, elgiasi kaip mokytojai net namie. Kai kas nors iš šeimos narių padaro ką nors netinkamo, jie sulaukia griežto mokytojos žvilgsnio, standartinių klasėje ištariamų pamokančių frazių. Taip mokytojai nepailsi nuo darbo, nes jį dirba ir namie: nuolat visus moko, nuolat stengiasi būti pavyzdys visiems aplinkiniams. Tačiau tai neteisinga. Mokytojai taip pat yra žmonės, jie neprivalo visko visada žinoti ir visada viską daryti tobulai. Kai uždaromos mokyklos durys po pamokų, geriausia yra pamiršti mokytojo rolę ir tiesiog būti savimi.

Sau skirtas laikas padeda išvengti pervargimo. Mokytojų laisvalaikis dažnai susijęs su mokymu. Ne retas mokytojas internete ieško, klauso ir renkasi edukacinę muziką, kurią vėliau galėtų panaudoti savo pamokoms, vakarais skaito edukacines knygas ar klasės vadovėlius. Visa tai nėra poilsis, bet darbas laisvalaikio metu. Norint tikrai atsipalaiduoti, patariama pasiklausyti ne mokyklinės muzikos, paskaityti gerą knygą iš „norimų skaityti knygų“ sąrašo, kuris per darbus nusidriekė iki kelių dešimčių knygų. Laisvalaikį reikia skirti sau ir savo pomėgiams ir dėl to nereikia jaustis kaltu.

Verta prisiminti, kodėl dirbama mokytoju. Kai užklumpa beviltiškumo ar nuovargio kupinos akimirkos, verta prisiminti, kodėl gera būti mokytoju. Nors rūpesčiai, kuriuos patiria mokytojas, yra didžiuliai, mokytojai taip pat patiria labai daug smagių akimirkų. Matant pokyčius mokiniuose, jų puikius rezultatus, jų pastangas kasdien atliekant namų darbus, sunku nepajusti, kad mokytojo darbas yra labai svarbus ir keičiantis pasaulį. Tai prasmingas darbas, ir tai verta prisiminti tada, kai dėl jaučiamo nuovargio sunku surasti priežastį toliau dirbti mokytoju.

Čia pateikti tik keli trumpučiai patarimai, kurie padės pailsėti nuo varginančios mokytojo kasdienybės. Kartais reikia tiek mažai, kad galėtumėm pailsėti ir į darbą žvelgti visai kitomis akimis.