mokytiEgzaminai, trimestrai, testai, kontroliniai darbai – ir visi kiti patikrinimai yra labai bauginantys. Mokytojai renkasi testus ir kontrolinius darbus tam, kad patikrintų mokinių žinias po naujos temos išmokimo. Tai labai lengvas ir greitas būdas patikrinti, ar mokiniai atidžiai dalyvavo pamokoje, ar skyrė pakankamai laiko mokytis namuose. Tačiau ar įvairiausi testai yra pakankamai veiksmingi norint padidinti mokinių žinių lygį? Ar kontroliniai darbai ir egzaminai motyvuoja mokinius mokytis?



Anot naujausių tyrimų, testai ir kiti žinių patikrinimai nėra labai veiksmingi mokinių motyvacijos kėlėjai. O būtent nuo to, kokio tipo testas ar žinių patikrinimas laukia, ženkliai skiriasi mokinių kiekybinis ir kokybinis informacijos išmokimas. Visiems mokytojams verta žinoti, kad mokiniai bus labiau motyvuoti ir išmoks daugiau, jei jie išmoktą informaciją turės pristatyti kitiems mokiniams. Taigi jei prieš užduodamas namų darbams paskaityti apie kokį istorinį įvykį mokytojas pasakys, kad kitą pamoką jis parinks vieną mokinį, kuris turės trumpai mokyti klasę ta tema, pasiekti rezultatai bus ženkliai geresni. Mokiniai išmoksta daugiau, kai jie tiki, jog patys tuoj turės mokyti kitus.

Mokosi tam, kad mokytų 

Kai mokiniai mano, jog jie turės mokyti kitus mokinius to, ką patys išmoko, jie aktyviau ir efektyviau įsitraukia į mokymo procesą. Toks mokymasis yra daug efektyvesnis nei mokymasis galvojant, kad rytoj laukia kontrolinis darbas.

Tyrimo išvados, paskelbtos žurnale „Atmintis ir Pažinimas“ (angl. Memory & Cognition), atskleidžia svarbų faktą, kad mokinių nusistatymas leidžia mokiniams išmokti ir prisiminti informaciją. Tyrimo eigoje tyrėjų buvo nustatyta, kad mokiniai, kurie tikisi mokyti kitus mokinius, jaučiasi teigiamas emocijas mokydamiesi. Šiai išvadai padaryti buvo atliktas toks tyrimas. Tyrėjai studijavo dvi moksleivių grupes įvairiuose skaitymo ir prisiminimo eksperimentuose. Vienai moksleivių grupei buvo pasakyta, kad jiems bus duotas kontrolinis darbas iš to, ką jie perskaito. O tuo metu kitai grupei buvo leista galvoti, kad jie ruošiasi mokyti kitus mokinius to, ką dabar patys skaito. Tačiau po užduoties nei viena iš mokinių grupių perskaitę tekstą iš tiesų nemokė.

Tyrimo rezultatai parodė, kad jame dalyvavę mokiniai, kurie tikėjosi mokyti kitus, geriau ir išsamiau prisiminė perskaitytą tekstą ir teisingai atsakė į užduotus klausimus apie tekstą. nei Kitos grupės mokiniai, kurie manė, jog jiems bus duotas paprasčiausias kontrolinis darbas, pasiekė blogesnių rezultatų. Tyrimo dalyviai, kurie tikėjosi mokyti kitus, geriau išsaugojo informaciją ir geriau atsakė į klausimus apie pagrindinius teksto faktus.

Tyrėjai gautas išvadas palygino su mokytojais, kurie ruošiasi būsimai pamokai. Mokytojai išsirenka pagrindinius faktus, susistemina informaciją į logišką teksto struktūrą. Mokiniai, kurie mokėsi mokyti kitus, taip pat panašiai atsirinko pagrindinę informaciją ir ją panašiai susistemino, paruošė pristatymui.

Svarbiausia šio tyrimo išvadų nauda yra ta, kad šią informaciją mokytojai ir tėvai gali panaudoti mokymo procese norėdami pagerinti mokinių motyvaciją mokytis ir pakelti jų išmokstamų žinių lygį. Paprasčiausias pasakymas, kad būtina išmokti šią informaciją, nes laukia kontrolinis darbas, yra nepakankamai veiksmingas motyvavimo būdas. Daug veiksmingiau yra pasakyti mokiniams, kad išmoktą pamoką jie turės mokyti kitus mokinius. Patariama sugalvoti planą, kaip tai praktiškai pritaikyti pamokose. Pavyzdžiui, užduodant namų darbams perskaityti tekstą galima pasakyti, kad kitą pamoką bus parinkti du mokiniai, kurie turės trumpai – 5 minutes – pamokos pradžioje mokyti kitus mokinius ta tema.