Darbinė atmintis mokantis

Darbinė atmintis apima sąmoningą informacijos, reikalingos sudėtingiems pažintiniams veiksmams, tokiems kaip mokymasis, suvokimas ir pagrindimas, apdorojimą ir valdymą. Atmintis jau seniai yra suprantama kaip pagrindinis mokymosi aspektas, tačiau pastaraisiais metais mokymo standartai perėjo nuo paprasčiausio mokymosi mintinai prie, naujos informacijos apdorojimui reikalingų žinių ir įgūdžių lavinimo, todėl ir darbinės atminties svarbos suvokimas dar labiau išaugo. Nors terminas darbinė atmintis pirmą kartą buvo pavartotas net prieš 50 metų, tik šiuo metu yra atliekama daugybė skirtingų tyrimų ir eksperimentų siekiant kuo išsamiau išsiaiškinti, kaip ji veikia.

Darbinė atmintis yra aktyvi atliekant įvairias mokymosi ir kasdienio gyvenimo užduotis, pavyzdžiui, skaitant, sprendžiant problemas ar naviguojant. Todėl darbinė atmintis neretai yra pavadinama „smegenų darbiniu arkliu“. Kaip teigia Treisi ir Rosas Alovėjai (angl. Tracy ir Ross Alloway) knygoje „Darbinė atmintis: ištreniruok savo smegenis stipresniam, protingesniam ir greitesniam funkcionavimui“ ( angl. „The Working Memory Train Your Brain to Function Stronger, Smarter, Faster“), darbinė atmintis leidžia geriau nei IQ nuspręsti, kokių akademinių rezultatų pasieks mokinys: „IQ yra tai, ką mes žinome. Darbinė atmintis yra tai, ką mes darome su tuo, ką žinome“.

Dėl šios priežasties darbinė atmintis yra pagrindinis pažintinis įgūdis mokiniams ir jų mokytojams. Mokytojams yra būtina išlaikyti protinius įgūdžius ir vikrumą apdorojant skirtingas kasdienes mokymo praktikos situacijas, mokinių išankstines žinias, pamokos tikslus, mokymo pratimų ir užduočių eiliškumą, laiko planavimą, trukdžius, kurie atsiranda per mokslo dieną, ir t. t. Tuo tarpu mokiniai aktyvuoja darbinę atmintį, kai jie išsiaiškina naujų žodžių reikšmę, kai jie nusprendžia, kokį matematinį veiksmą jie panaudos spręsdami matematinę problemą.

Kadangi darbinė atmintis yra tokia svarbi mūsų kasdienybėje, kyla klausimas: ar įmanoma ir kaip lavinti darbinę atmintį? Džiugi naujiena visiems. Tai padaryti įmanoma ir tam užtenka kelių strategijų, kurias pasitelkus į pagalbą bus aktyvuojama darbinė atmintis, o vėliau ir padidinama centrinė vykdomoji darbinės atminties funkcija. Mokytojai pamokų metu gali panaudoti vieną iš kelių strategijų.

Kartok paskui mane. Pratimas, kurio metu mokiniai kartoja tai, ką mokytojas ką tik pasakė, arba perfrazuoja savais žodžiais mokytojo pasakytus žodžius, yra vienas lengviausių būdų aktyvuoti ir padidinti mokinių darbinę atmintį. Pasakytų žodžių klausymasis ir to, ką ką tik išgirdo, sakymas nukreipia mokinių dėmesį į pamokos turinį ir aktyvuoja keletą darbinės atminties modelio komponentų.

Žaisk žaidimus. Vaikai ir jaunimas mėgsta žaisti žaidimus, o kortų žaidimai, pavyzdžiui, „Uno“, padeda didinti darbinę atmintį. Bet tai nereiškia, kad dabar pamokose turite pradėti žaisti „Uno“ ir kitus smagius laisvalaikio žaidimus. Patogiausia sukurti savo mokymo žaidimus atminčiai lavinti.

Pabrėžk aktualumą. Vadovauk klasės diskusijai pabrėžiant identifikavimo ir susikoncentravimo į aktualios informacijos mokymosi svarbą. Gyvenime mes kasdien susiduriame su neaktualia informacija ir įvairiais dėmesio blaškytojais. Kai ieškome informacijos kokia nors tema internete, labai lengvai mūsų dėmesį išblaško įdomi, tačiau visiškai neaktuali informacija. Vienas pagrindinių darbinės atminties gerinimo aspektų yra sugebėjimo užsiimti tuo, kas dabar yra svarbiausia, lavinimas.

Tobulink trumpalaikius prisiminimus pasitelkiant praktiką. Mokytojams patariama naudoti nemažai užduočių, kurių metu reikia dirbti su informacija. Pavyzdžiui, sprendžiant žodines matematines užduotis mokiniai turi atskirti, prisiminti ir apdoroti informaciją.

Mokyk pavaizduoti informaciją. Kita strategija, kuri aktyvuoja ir didina skirtingus darbinės atminties komponentus, yra mokymas mintyse pavaizduoti sprendžiamą užduotį, pavyzdžiui žodinę matematikos užduotį. Ši strategija gali būti naudojama ir kitų pamokų metu, pavyzdžiui aiškinantis perskaitytą tekstą.

Mokyk mokyti. Mokymo metu taip pat veikia darbinė atmintis. Užduočių metu, kai mokiniai moko savo klasės draugus arba mokosi poromis ar mažomis grupelėmis, mokiniai gerina išmokimą naudodami darbinę atmintį. Tuo metu jie pristato ir aiškina naują informaciją klasės draugams.

Taigi darbinė atmintis yra svarbi tiek mokytojams, tiek mokiniams. O ją lavinti ir gerinti galima pasitelkus daugybę mokymo situacijų ir pratimų. Galima tiesiog šiek tiek pakeisti jau naudojamą pamokos mokymo būdą arba pasigaminti darbinę atmintį lavinančių žaidimų iš kortelių.


Skaityti toliau...

Veiksmingas pagyrimas

Visi suprantame, kad vienas pagrindinių mokytojų tikslų yra padėti mokiniams tapti motyvuotiems. Nuoširdus pagyrimas suteikia mokiniams galimybę realiai suprasti savo pranašumus ir trūkumus. Tam, kad mokiniai galėtų jaustis stiprūs, pasitikintys ir nepriklausomi, jie turi girdėti nuoširdžius įvertinimus. Mokiniai, kurie spėjo įprasti prie nuolatinių liaupsių, gali jausti nerimą dėl savo sugebėjimų, nesėkmės baimę, nenorą išbandyti naujoves. Be to, jie gali būti visiškai nepasiruošę susidoroti su netikėtais nesklandumais.

Veiksmingas pagyrimas išryškina mokinio pastangas, o ne tai, ką mokinys pasiekė. Mokytojų sakomi nuoširdūs pagyrimai, kurie yra tikslūs, spontaniški ir tikrai pelnyti, skatina mokinius nuolatos mokytis ir sumažina mokinių tarpusavio konkurenciją.

Kaip gali mokytojai efektyviai pagirti mokinius? 


Galvok apie pripažinimą ir paskatinimą, o ne apie pagyrimą. Dažniausiai pagyrimas yra naudingas tada, kai juo pasakomas ne tik pritarimas, bet ir informacija apie mokinio daromą progresą. Veiksmingas pagyrimas yra toks, kurio metu mokytojas pagiria mokinį už jo pasiektus rezultatus ir į tai įdėtas pastangas. Pavyzdžiui, mokytojas efektyviai pagiria mokinį: „Tu labai stengeisi išmokti daugybos lentelę ir dabar tu gali atlikti visas užduotis be klaidų!“

Parodyk susidomėjimą ir priėmimą. Patariama kartais tiesiog pasidžiaugti mokiniais, nes jie turi įgimtą vertę, kuri nepriklauso nuo jų mokymosi. Taigi kartais galima atvirai pasidžiaugti mokiniu, pavyzdžiui: „Asta, aš džiaugiuosi, kad tu esi mano klasėje.“

Naudok pozityvią kūno kalbą. Mokiniams pagirti nebūtina sakyti vien žodžius. Daug galima pasakyti ir mokytojo kūno kalba. Prisiminkite pamokų metu šypsotis, žiūrėti į mokinį, stovėti arti, įdėmiai klausytis ir padėti, kai reikia. Matydami pozityvią mokytojo kūno kalbą mokiniai jausis saugūs ir svarbūs klasėje.

Pagirk mokinio pastangas ar padarytą pažangą neteisiant jo. Sakant pagyrimus reikia tai daryti aiškiai, pasirenkant tikslius žodžius. Geriausia, jei pagyrimas yra detalesnis, apibūdinantis mokinio pastangas ar padarytą pažangą, nes tada mokinys jaučia, jog į jį tikrai yra kreipiamas dėmesys. Pavyzdžiui, galima mokinį pagirti išsamiau: „Aš matau, kad tau patinka matematika. Tu taip kruopščiai stengiesi atlikti visas užduotis.“ Kai tik įmanoma, reikia pasistengti pasakyti detalesnius, asmeniškesnius pagyrimus, o ne visą laiką sakyti tik bendrus pagyrimus „puiku“, „gerai padirbėta“ ir t. t.

Pagirk mokinio tam tikrą poelgį, o ne jo charakterį. Veiksmingas pagyrimas yra toks, kai mokytojas giria mokino poelgį. Pagyrimas nuolat kinta pagal esančią situaciją pamokos metu. Mokinys po tokio pagyrimo jaučia, kad vertinamas jo elgesys, o ne jis pats. Pavyzdžiui, mokytojas gali sakyti: „Šią savaitę tu atlikai visus namų darbus ir tavo kontrolinio darbo pažymys yra geresnis“. Mokytojas vertina mokinio poelgį, t. y. atliktus namų darbus. Tuo tarpu pasakymas „Tu esi puikus mokinys“ vertina patį mokinį, o ne jo tam tikrą poelgį.

Veiksmingas pagyrimas skatina tinkamą elgesį pamokų metu. Pagirdamas tinkamą elgesį, teigiamas būdo savybes mokytojas skatina mokinius elgtis tinkamai ir toliau. Svarbu kartais pagirti mokinius paminint jų tinkamą elgesį, pavyzdžiui: „Aš džiaugiuosi, kad jūs taip tyliai sėdėjote ir gražiai elgėtės, kol aš kalbėjau su pavaduotoja. Jūs esate labai pagarbūs.“ Pagiriant galima skatinti ne tik tinkamą elgesį pamokų metu, bet ir kitokius įgūdžius, kuriuos siekiama jiems išugdyti . Pavyzdžiui, galima pagirti mokinius už tai, kad jie imasi iniciatyvos ir atlieka užduotis be pagalbos ar raginimo.

Kartais galima pagirti mokinius ir privačiai. Tokie pagyrimai suteikia galimybę užmegzti su mokiniu artimesnį ryšį. Be to, kartais privatūs pagyrimai padeda sumažinti mokinių jaučiamą konkurenciją. Todėl kartais reikia pagirti mokinius tik jiems girdint arba raštu parašyti pagyrimą, kuris atspindi jų pastangas ar poelgius.

Pagyrimai, kurie yra tikslūs ir tinkamai parinkti pagal esamą situaciją pamokos metu, yra puikus metodas pakelti mokinių motyvaciją. Mokiniai jaučia, kai pagyrimai yra nuoširdūs, kai mokytojas tikrai pastebi jų gerus poelgius ar į užduoties atlikimą įdėtas pastangas. Svarbu pasinaudoti patarimais ir sakyti tokius pagyrimus, kurie yra veiksmingi ir padeda gerinti atmosferą ir mokinių elgesį klasėje.
Skaityti toliau...

Kodėl griežti mokytojai pasiekia gerų rezultatų

Kiekvienas mokytojas kartais pasvarsto, kokiu mokytoju jis turėtų būti? Atėję į mokyklą mokytojai ieško jiems tinkamiausio vaidmens tam, kad padėtų mokiniams pasiekti puikiausių rezultatų. Vieni pasirenka būti griežtais ir tvarkos reikalaujančiais mokytojais. Jie nustato ribas mokinių elgesiui, kelia reikalavimus jų žinioms ir spaudžia mokinius tiek, kol dauguma atitinka susikurtą gero mokinio įvaizdį. Kiti mokytojai pasirenka visiškai priešingą vaidmenį. Jiems svariausia tai, kaip mokiniai jaučiasi pamokose, jie nereikalauja aukščiausių įvertinimų, bet jiems svarbus aktyvumas ir jie leidžia kartais patriukšmauti jų pamokų metu. O kuris pasirinktas mokytojo tipas yra veiksmingiausias? Kurio mokytojo mokiniai pasieks geriausių rezultatų mokyklos suole ir gyvenime įgyvendins užsibrėžtus tikslus? Kviečiame susipažinti su Džoanos Lipman ( angl. Joanne Lipman) straipsniu „Kodėl griežti mokytojai pasiekia gerų rezultatų“ (angl. Why Tough Teachers Get Good Results).

Džoana Lipman įrodymą, kad griežti mokytojai pasiekia gerų rezultatų, pradeda pasakojimu - jos mokslo metų prisiminimais. Ji rašo apie griežtą muzikos mokytoją, kuris mokinius vadino „idiotais“, kai jie padarydavo klaidą, liepdavo mokiniams repetuoti tol, kol pirštai beveik kraujuodavo, mokinių laikyseną taisydavo durdamas pieštuku. Taip, toks mokytojas šiais laikais mokykloje nedirbtų. Tačiau tada mokytojui mirus susirinko jo buvę mokiniai ir grojo jo garbei surengtame koncerte. Kodėl buvę mokiniai jautė didžiulę pagarbą buvusiam muzikos mokytojui, kuris jų pamokas buvo pavertęs tikra kankyne? Tik keli iš jų tapo muzikais, o dauguma pasiekė puikių kitų sričių rezultatų , pvz., teisės, mokslinės veiklos ar medicinos. Džoana Lipman klausia, ką jos buvęs muzikos mokytojas darė gerai, kodėl jo dabar nepriimtini metodai buvo veiksmingi?

Straipsnio autorė jokiu būdu nepasisako už netinkamą elgesį su mokiniais. Bet kuris tėvas turėtų skųstis, jei mokytojas jų vaiką pravardžiuoja, žemina ar naudoja fizines bausmes. Jos straipsnyje aptariami aštuoni moksliškai įrodyti principai, kurie patvirtina teiginį, jog griežti mokytojai pasiekia gerų rezultatų. Šiuo metu teigiama, kad mokytojų darbas yra išvilioti žinias iš mokinių, o ne prikišti jų galvas žinių. Pateikiant šiuos moksliškus įrodymus stengiamasi reabilituoti tradicinius mokymo metodus, tokius kaip paskaitos skaitymas ir mokymasis mintinai.

1. Truputis skausmo yra naudinga.

Psichologas K. Andersas Eriksonas ( angl. K. Anders Ericsson) sulaukė pripažinimo už tyrimą, įrodantį, kad tikru ekspertu tampama po 10 000 praktikos valandų. Ši sąvoka buvo išpopuliarinta M. Gladvelo (angl. M. Gladwell) knygoje „Išskirtys. Sėkmės istorija“ (angl. Outliers: The Story of Success). Tačiau kitas to paties tyrimo įrodytas faktas yra nepelnytai pamirštamas. Norint tapti tikru ekspertu reikia tokių mokytojų, kurie teiktų konstruktyvius, netgi truputį skausmingus, atsiliepimus. Dr. Eriksonas tyrime įvertino geriausius specialistus iš skirtingų sričių: grojimo smuiku, operavimo , kompiuterinio programavimo ir šachmatų. Jis įrodė, kad visi sėkmingi specialistai „sąmoningai rinkosi nejautrius mokytojus, kurie juos išbandydavo ir vedė geresnių rezultatų link“.

2. Kalk į galvą, vaikeli.

Mechaniškas mokymasis atmintinai yra seniai diskredituotas, bet dabar vis daugiau žmonių pastebi, kad imigrantų iš Indijos vaikai laimi pagrindinius prizus konkursuose. Taip yra būtent dėl tų šeimų vis dar vertinamo mechaniško mokymosi atmintinai. Mechaniškas mokymasis atmintinai taip pat paaiškina, kodėl vaikai Kinijoje ir atvykę iš Kinijos geriau mokosi matematikos. Niekada atmintinai nesimokę mokiniai susiduria su sunkumais sprendžiant sudėtingesnes matematikos užduotis, nes jiems trūksta sklandumo sprendžiant paprasčiausias sudėties ir atimties užduotis, kurias kiti mokėsi atmintinai.

Viljamas Klemas ( angl. William Klemm) iš Teksaso A&M Universiteto teigia, kad JAV reikia panaikinti nusistatymą prieš mokymąsi atmintinai. JAV Švietimo ministerija 2008 metų ataskaitoje paskelbė pavojaus signalą dėl nerimą keliančios matematinio raštingumo stokos. Ataskaita užbaigiama išvada, kad mokyklos turi įtraukti taip bijomų „mokymosi atmintinai praktikos“ metodų.

3. Nesėkmė yra galima.

Vaikai, kurie supranta, kad nesėkmė yra natūrali mokymosi dalis, mokosi geriau. Prancūzijoje 2012 metais atliktame tyrime 111-ai šeštos klasės mokinių buvo duotos anagramos užduotys, kurios buvo per sunkios jiems išspręsti. Vienai mokinių grupei buvo pasakyta, kad nesėkmė ir bandymas vėl išspręsti užduotį yra mokymosi proceso dalis. Tolesniuose testuose šie mokiniai nuolatos aplenkė savo bendraamžius.

Bijoma, kad nesėkmė sutraumuos vaikus ir pakirs jų pasitikėjimą savimi. Tačiau tokia nuostata yra klaidinga. 2006 metais buvo stebimas 31 į priėmimo konkursą pakviestas Ohajo banko studentas. Stebėjimo metu buvo sužinota, kad ir tie studentai, kurie surinko mažiausius rezultatus „nepatyrė motyvacijos ir savigarbos nuosmūkio per ilgą laiką“. Tyrimu buvo padaryta išvada, kad mokytojai neturi tiek jaudintis dėl neigiamų laimėtojų ir pralaimėtojų efektų.

4. Griežtas yra geriau nei jautrus.

Kas daro mokytoją sėkmingą? Tam, kad atsakytų į šį klausimą, 2005 metais grupė tyrėjų, kuriems vadovavo švietimo profesorė Meri Poplin (angl. Mary Poplin), penkis metus stebėjo 31 labai efektyvų mokytoją (vertinant pagal mokinių testų rezultatus) blogiausiose Los Andželo mokyklose. Svariausias atradimas: „Jie visi buvo griežti, — sako ji. — Nei vienas iš mūsų to nesitikėjo“.

Tyrėjai tikėjosi, kad efektyviausi mokytojai mokys mokinius pasirinkdami bendradarbiavimą ir diskusiją. Tačiau jie pamatė drausmės palaikytojus, kurie pasikliovė tradiciniais aiškių nurodymų metodais, pvz., paskaitomis. „Pagrindinis šių mokytojų įsitikinimas buvo tas, kad kiekvienas mokinys jų klasėje pasiekia mažiau nei gali pasiekti vertinant jų potencialą, ir mano darbas yra kažką dėl to padaryti. Ir aš galiu kažką padaryti“, — teigia prof. Poplin.

5. Kūrybingumo galima išmokti.

Nuolat kalbama, kad tradicinis švietimas žudo vaikų kūrybingumą. Bet Temple Universiteto psichologijos profesoriaus V. Veisbergo ( angl. W. Weisberg) tyrimas teigia priešingai. Prof. Veisbergas studijavo kūrybingus genijus, tokius kaip T. Edisoną, ir Pikaso (angl. Picasso), ir padarė išvadą, kad nėra gimusių genijų. Kūrybingiausi žmonės dirba įnirtingai sunkiai ir po kelių pažangių žingsnelių pasiekia tokių aukštumų, kurios aplinkiniams žmonėms atrodo kaip apsireiškimai ar proveržiai.

Prof. Veisbergas analizavo Pikaso 1937 metų šedevrą Guemica. Šis paveikslas yra laikomas šviežia ir originalia idėja, bet prof. Veisbergas atrado, kad jis yra labai glaudžiai susijęs su keliais Pikaso ankstesniais darbais. Profesorius Veisbergas teigia, kad kūrybiškumas prasideda nuo pagrindų. Tu turi pasinerti į discipliną prieš pradedant kurti disciplinoje.

6. Užsispyrimas pralenkia talentą.

Pastaraisiais metais Pensilvanijos Universiteto psichologijos profesorė Andžela Dakvort (angl. Angela Duckworth) studijavo skaitymo paraidžiui laimėtojus, Gebenės Lygos (angl. Ivy League) studentus ir kadetus iš JAV Armijos akademijos – iš viso virš 2800 subjektų. Ji išsiaiškino, kad užsispyrimas – apibrėžiama kaip aistra ir atkaklumas ilgalaikiams tikslams – yra geriausias sėkmės grobuonis. Iš tiesų, užsispyrimas yra nesusijęs ar netgi neigiamai susijęs su talentu.

Prof. Dakvort sudarė „Užsispyrimo skalę“, kurioje žmonės turi įvertinti save pagal daugybę teiginių, tokių kaip: „Aš pabaigiu viską, ką pradedu“ ir „Aš lengvai susidomiu naujais tikslais kas keletą mėnesių“. Kai ji pritaikė šią skalę JAV armijos kadetams, paaiškėjo, kad surinkę daugiausia taškų rečiausiai pasitraukė iš pačių sunkiausių stovyklų.

Be to, prof. Dakvort tiki, kad užsispyrimo galima išmokyti. Vienas stulbinančiai paprastas faktorius, jos nuomone, yra optimizmas – tai tikėjimas tarp mokytojų ir mokinių, kad jie gali pasikeisti ir taip patobulėti. 2009 metais atlikto tyrimo metu buvo ištirti nauji mokytojai mokslo metų pradžioje. Dėmesys buvo atkreiptas į jų optimizmo lygį. Metų pabaigoje paaiškėjo, kad mokiniai, kurių mokytojai buvo optimistiškesni mokslo metų pradžioje, pasiekė geresnių akademinių rezultatų.

7. Pagyros tave silpnina...

Stanfordo psichologijos profesorė Kerol Dvek (angl. Carol Dweck) ištyrė, kad dešimtmečiai vaikai, giriami, nes yra protingi, tampa mažiau pasitikintys savimi. Tačiau vaikai, kuriems buvo sakoma, kad jie „dirba sunkiai“, tapo labiau pasitikintys savimi ir siekė geresnių rezultatų. „Intelektas giriamas siekiant padidinti pasitikėjimą savimi ir motyvaciją, tačiau tai veikia priešingai,“ rašė prof. Dvek 2007 metais žurnale „Švietimo vadovavimas“ (angl. Education Leadership). „Jei sėkmė reiškė, kad jie yra protingi, tai kova reiškia, kad jie tokie nėra.“ 

8. …o stresas tave stiprina.

2011-aisiais atliktas Buffalo Universiteto tyrimas parodė, kad vidutinis kiekis streso vaikystėje skatina atsparumą. Psichologijos profesorius Markas D. Syry (angl. Mark D. Seery) sveikiems studentams atliko streso įvertinimą. Studentai buvo išbandyti 37 skirtingomis stresinėmis situacijomis, kurios reiškia neigiamus įvykius kaip šeimos nario mirtis ar liga. Tada studentų rankos buvo panardintos į ledinį vandenį. Iš tiesų, studentai, kurie buvo patyrę vidutinį streso kiekį, jautė mažiau skausmo nei tie, kurie visiškai nepatyrė streso.

Prof. Syry išvados buvo paremtos Nebraskos Universiteto psichologo Ričardo Dynstbyro (ang. Richard Dienstbier) tyrimu, kuris pradėjo „kietumo“ sąvoką – idėją, kad susidūrimas net ir su įprastu stresu daro tave stipresniu. O kas yra įprastinis stresas? „Kasdieniški dalykai, pavyzdžiui, reiklus mokytojas, “ sako prof. Syry.

Jau susipažinote su aštuoniais teiginiais, kodėl griežti mokytojai pasiekia gerų rezultatų. Nors iš pradžių abejojama šiais teiginiais, tačiau jie visi atrodo logiškai paaiškinti įvairiausiais profesorių tyrimais ir eksperimentais. Taigi kyla klausimas, kokiu mokytoju siekti būti? Dažnai mokytojams teigiama, kad jie turi būti draugiški, mieli, žaismingi, o pamokose turi būti bendradarbiaujama, dirbama kolektyviai. Tačiau gal visai ne „mokytojas – draugas“, o „mokytojas - tvarkos palaikytojas“ yra geriausias mokiniams? Juk griežtas ir reiklus mokytojas visai nereiškia „nejautrus, piktas ir grubus mokytojas“. O gal naudingiausia pasirinkti vidurį tarp šių dviejų mokytojų tipų?
Skaityti toliau...

Atverčiama knygutė užduotims


Monotoniškiems kartojimo ir mokymosi mintinai pratimams palengvinti nuolatos ieškome kuo įvairesnių ir smagesnių būdų. Norint, kad mokiniai išmoktų, neužtenka vien rašyti ant lentos ar nuolatos klausinėti tų pačių klausimų. Labai svarbu, kad mokiniai matytų, girdėtų ir galėtų paliesti, pajudėti mokydamiesi. „Atverčiama knygutė“ yra puikus pasirinkimas tokioms užduotims. Be to, ją lengva pasidaryti, dar lengviau naudoti ir tai reikalauja labai mažų investicijų.

Jei norite pasidaryti šią knygutę ir išbandyti ją pamokų metu, jums reikės spalvotų žymeklių, žirklių ir lengvai vartomos užrašų knygutės. Nereikia skubėti pirkti naujos užrašų knygutės. Labai daug tokių pilnai neprirašytų knygučių prikaupiame iki metų pabaigos. Išplėškite jau prirašytus lapus, o likusių jums tikrai užteks vienai ar net kelioms užduotims paruošti.

Pirmiausia paimkite knygutę horizontaliai ir sukarpykite visus lapus vienodai į tris ar daugiau dalių. Spalvotu žymekliu ant sukarpytų lapų rašykite skaičius, matematinius ženklus, raides ir kt. Pavyzdžiui, jei planuojate naudoti šią knygutę daugybos užduotims mokyti ir kartoti, tada galite rašyti taip: ant pirmos lapų eilutės surašykite skaičius, ant antros lapų eilutės pirmo lapo rašykite daugybos ženklą, o trečią lapų eilutę užpildykite skirtingais skaičiais (pvz. nuotraukoje). Tada jums pamokos metu reikės versti tik pirmus arba paskutinius lapus, o mokiniai matys skirtingą daugybos užduotį. Panašių užduočių galima sugalvoti ir su raidėmis skaitymo užduotims.
Skaityti toliau...

Skatinkime mokinius mokyti

Egzaminai, trimestrai, testai, kontroliniai darbai – ir visi kiti patikrinimai yra labai bauginantys. Mokytojai renkasi testus ir kontrolinius darbus tam, kad patikrintų mokinių žinias po naujos temos išmokimo. Tai labai lengvas ir greitas būdas patikrinti, ar mokiniai atidžiai dalyvavo pamokoje, ar skyrė pakankamai laiko mokytis namuose. Tačiau ar įvairiausi testai yra pakankamai veiksmingi norint padidinti mokinių žinių lygį? Ar kontroliniai darbai ir egzaminai motyvuoja mokinius mokytis?

Anot naujausių tyrimų, testai ir kiti žinių patikrinimai nėra labai veiksmingi mokinių motyvacijos kėlėjai. O būtent nuo to, kokio tipo testas ar žinių patikrinimas laukia, ženkliai skiriasi mokinių kiekybinis ir kokybinis informacijos išmokimas. Visiems mokytojams verta žinoti, kad mokiniai bus labiau motyvuoti ir išmoks daugiau, jei jie išmoktą informaciją turės pristatyti kitiems mokiniams. Taigi jei prieš užduodamas namų darbams paskaityti apie kokį istorinį įvykį mokytojas pasakys, kad kitą pamoką jis parinks vieną mokinį, kuris turės trumpai mokyti klasę ta tema, pasiekti rezultatai bus ženkliai geresni. Mokiniai išmoksta daugiau, kai jie tiki, jog patys tuoj turės mokyti kitus.

Mokosi tam, kad mokytų 

 

Kai mokiniai mano, jog jie turės mokyti kitus mokinius to, ką patys išmoko, jie aktyviau ir efektyviau įsitraukia į mokymo procesą. Toks mokymasis yra daug efektyvesnis nei mokymasis galvojant, kad rytoj laukia kontrolinis darbas.

Tyrimo išvados, paskelbtos žurnale „Atmintis ir Pažinimas“ (angl. Memory & Cognition), atskleidžia svarbų faktą, kad mokinių nusistatymas leidžia mokiniams išmokti ir prisiminti informaciją. Tyrimo eigoje tyrėjų buvo nustatyta, kad mokiniai, kurie tikisi mokyti kitus mokinius, jaučiasi teigiamas emocijas mokydamiesi. Šiai išvadai padaryti buvo atliktas toks tyrimas. Tyrėjai studijavo dvi moksleivių grupes įvairiuose skaitymo ir prisiminimo eksperimentuose. Vienai moksleivių grupei buvo pasakyta, kad jiems bus duotas kontrolinis darbas iš to, ką jie perskaito. O tuo metu kitai grupei buvo leista galvoti, kad jie ruošiasi mokyti kitus mokinius to, ką dabar patys skaito. Tačiau po užduoties nei viena iš mokinių grupių perskaitę tekstą iš tiesų nemokė.

Tyrimo rezultatai parodė, kad jame dalyvavę mokiniai, kurie tikėjosi mokyti kitus, geriau ir išsamiau prisiminė perskaitytą tekstą ir teisingai atsakė į užduotus klausimus apie tekstą. nei Kitos grupės mokiniai, kurie manė, jog jiems bus duotas paprasčiausias kontrolinis darbas, pasiekė blogesnių rezultatų. Tyrimo dalyviai, kurie tikėjosi mokyti kitus, geriau išsaugojo informaciją ir geriau atsakė į klausimus apie pagrindinius teksto faktus.

Tyrėjai gautas išvadas palygino su mokytojais, kurie ruošiasi būsimai pamokai. Mokytojai išsirenka pagrindinius faktus, susistemina informaciją į logišką teksto struktūrą. Mokiniai, kurie mokėsi mokyti kitus, taip pat panašiai atsirinko pagrindinę informaciją ir ją panašiai susistemino, paruošė pristatymui.

Svarbiausia šio tyrimo išvadų nauda yra ta, kad šią informaciją mokytojai ir tėvai gali panaudoti mokymo procese norėdami pagerinti mokinių motyvaciją mokytis ir pakelti jų išmokstamų žinių lygį. Paprasčiausias pasakymas, kad būtina išmokti šią informaciją, nes laukia kontrolinis darbas, yra nepakankamai veiksmingas motyvavimo būdas. Daug veiksmingiau yra pasakyti mokiniams, kad išmoktą pamoką jie turės mokyti kitus mokinius. Patariama sugalvoti planą, kaip tai praktiškai pritaikyti pamokose. Pavyzdžiui, užduodant namų darbams perskaityti tekstą galima pasakyti, kad kitą pamoką bus parinkti du mokiniai, kurie turės trumpai – 5 minutes – pamokos pradžioje mokyti kitus mokinius ta tema.
Skaityti toliau...